Lietuvoje nemažai sportininkų pasuka į pardavimus, sako patys atletai. Dauguma jų, išskyrus krepšinį ir dar vieną kitą sporto šaką, viso savo dėmesio kovai aikštelėje skirti negali. Pirmiau jie turi pasirūpinti oriu savo ir šeimos pragyvenimu. Nieko nuostabaus, kad tokiomis aplinkybėmis medaliai eina į antrą planą.
„Deja, rankinis, kitaip nei krepšinis, Lietuvoje, sakyčiau, yra tik pusiau profesionalus. Iš esmės visi žaidėjai, treneriai arba dirba, arba mokosi ir kartu sportuoja. Iš aukšto meistriškumo šioje sporto šakoje negali laisvai išgyventi“, – sako Skirmantas Plėta, Vilniaus paukštyno svarbių klientų (didžiųjų prekybos centrų) vadybininkas.
Vyras pasakoja, kad baigė viešojo administravimo studijas ir kurį laiką dirbo finansų apskaitos skyriuje Žemės ūkio ministerijoje. Tačiau aktyvų gyvenimo būdą nuo vaikystės mėgęs S. Plėta darbo stalą greitai iškeitė į rankinio aikštelę. Lietuvoje jau pasiekęs neblogų rezultatų, jis nutarė jėgas išbandyti tarptautiniu mastu.
Grįžti paskatino namų ilgesys
Daugiau nei penketą metų pašnekovas profesionaliai žaidė rankinį Šveicarijos ir Prancūzijos komandose. Iš pastarosios šalies Į Lietuvą su žmona jis grįžo pandemijos pradžioje. Šį žingsnį jiedu sako jau kurį laiką planavę. Bet COVID-19 protrūkis sprendimą grįžti į tėviškę paspartino. Juoba kad Lietuvoje buvo likę abiejų artimieji.
Parvykęs S. Plėta ėmėsi darbo energetikos įmonėje, kurioje vertino didelių klientų riziką ir mokumą. Tačiau, kaip pats sako, greitai suprato, jog duomenų analizė ir vertinimas – ne jo arkliukas. Labiau „kabino“ pardavimai ir tiesioginis bendravimas su klientais.
„Bendraudamas su klientais susidomėjau pardavimais ir ėmiau ieškoti atitinkamų pozicijų. Svarsčiau keisti vietą esamoje įmonėje. Bet tada sulaukiau pasiūlymo iš Vilniaus paukštyno. Labai džiaugiuosi, kad nutariau pabandyti. Kol kas čia – puiku. Darbas labai dinamiškas, suteikiama daug galimybių tobulėti. Yra puiki atmosfera ir santykiai, jei kyla klausimų, visada galima drąsiai kreiptis – kolegos ir vadovai padeda“, – teigia pardavimų specialistas.
Tarp darbo stalo ir aikštelės
Šiandien vyras rankinį žaidžia Lietuvoje, Vilniaus VHC komandoje, kuri trečius metus iš eilės yra Lietuvos čempionė. Tačiau savo meistriškumą kelti jis gali tik vakarais. Dienomis S. Plėta dirba – Lietuvoje tik kelios sporto šakos gali užtikrinti orų pragyvenimo lygį ir rankinio tarp jų nėra.
„Beje, pastebiu, kad nemažai sportininkų pasuka į pardavimus. Galbūt dėl to, kad čia daug veiksmo bei dinamikos, kaip ir aikštelėje, – šypteli pašnekovas. – Gaminys sukuria tą dinamiką. Vištiena yra greitai gendantis produktas. Jo į sandėlį nepadėsi, o skaičius, kiek vištienos turėsime, ir kiek reikės klientams, planuojamės kelis mėnesius į priekį. Visa grandinė turi veikti kaip laikrodis, o jei nutinka kas nors nenumatyto, reikia labai greitai rasti sprendimą.“
Paklaustas apie laisvalaikį ir pomėgius, vyras kiek sutrinka.
„Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su savo mažyle dukryte, kuriai yra vos vieneri metai. Visas likęs laikas – darbui ir sportui, tad realiai laisvalaikio aš neturiu. Sportas, galima sakyti, yra mano hobis. Tačiau kartu tai yra tapę ir tarsi darbu, nes su komanda treniruojamės kiekvieną dieną. Mano darbo diena čia, paukštyne prasideda šiek tiek po septintos ryto ir baigiasi apie 16–16:30 val. 19 val. jau turiu būti aikštelėje, o kiekvieną savaitgalį dalyvaujame varžybose. Žaidžiame ir Baltijos lygoje, tad būna, jog penktadienį baigiu darbą, sėdu į autobusą ir važiuoju į Estiją. Sekmadienį grįžtu, o pirmadienį – vėl į darbą“, – pasakoja Vilniaus paukštyno svarbių klientų (didžiųjų prekybos centrų) vadybininkas.
Svarbu – vieninga komanda
Jis užsimena, kad ir darbinėje aplinkoje sporto įgūdžiai kartais praverčia. S. Plėta prisimena praėjusią vasarą vykusią visos įmonių grupės sporto šventę, vadinamą spartakiada (Vilniaus paukštynas priklauso „Akola group“ įmonių grupei, vien Vilniaus paukštyne yra 1300 darbuotojų, tad komandų netrūko), kurioje teko pavaduoti sunegalavusį kolegą.
„Sporto rungtyse neplanavau dalyvauti, bet iš vakaro kolega susilaužė pirštą ir paprašė, kad pakeisčiau jį tinklinio komandoje. Aš tinklinio nežaidžiu, net nelabai mėgstu, bet sutikau, nes nenorėjau nuvilti komandos. Po to labai džiaugiausi, kad sutikau, nes buvo labai smagu. Tokios veiklos išugdo tam tikrą ryšį, sutvirtina komandas ir suteikia prisiminimų, iš kurių paskui galima linksmai pasijuokti per susitikimus“, – prisimena specialistas.
Jis priduria, kad empatija, bendros temos ir gebėjimas sklandžiai bendrauti geram vadybininkui yra labai svarbus dalykas, mat leidžia įveikti žmonių emocinius barjerus.
Taip pat labai svarbūs laiko planavimo gebėjimai, mat dažnai tenka derinti savo, kolegų, partnerių ir klientų laiką. Be to, svarbu išlikti ramiam ir nepasiduoti emocijoms.
„Būna situacijų, kai galvoji, kad sprogsi. Bet paimi pertraukėlę, atsidūsti ir dalykai ima atrodyti kitaip. Svarbiausia palaikyti gerą santykį su klientu. Todėl visada stengiamės atsižvelgti į jų pageidavimus bei nuomones ir rasti kompromisus“, – teigia pašnekovas.